viešnauti

viešnáuti, -áuja (-áuna Dkšt), -ãvo intr., viẽšnauti, -auja, -avo NdŽ, víešnauti Š 1. Lp žr. viešniauti 1: Sesuo važia[vo] an juos viešnaut Ad. Ilgai viẽšnavai, manėm, kad nūnai negrįši Alv. Sesuo atei[k] in mane viešnaut LTR (Tvr). Dukrele mano, dukrele lelijėle, gali važiuotie kas vieną subatėlę, gali viešnautie kas vieną nedėlėlę LTR(Švn). Viẽšnavo našlė šešias nedėlias (d.) Švnč. | Laimingi tie namai, kur Marija viešnauna Gmž. Jau metai, kaip bernaitis viešnauja danguje Db. 2. Š, NdŽ būti kur svečiuose su darbu; plg. 1 viešėti 5: Sueidavo anos verpt – viešnáut Ck. Mergos važiuoja su savo kuodeliu pas gimines svečiuosna ant dviejų savaičių aba visam mėnesiui ir daugiau, t. y. viešnautie LMD (Tvr). ║ dienagoti: Mergaitės susirenka su rateliais viešnaut Ign. Dieną eina viena pas kitą viẽšnaut, ė vakare – vakaruot Vdš. ║ Plš, Ck, Vdš, Prng vakaruoti: Kamgi iki to laiko pas kaimyną viẽšnavai, jug jie miego nori PnmA. Ateik šį vakarą su rateliu pas mumi viẽšnaut Jz. \ viešnauti; paviešnauti; užsiviešnauti